Apie mus

Ar jūsų namai net įjungus šildymą visu pajėgumu tesušyla tik iki 16 laipsnių? Pro nesandarių langų plyšius pučia vėjai? Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra viena iš Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių politikos krypčių. Taupus energijos vartojimas svarbus kiekvienam žmogui.

Pagrindinis dabartinės energijos tiekimo sistemos Europoje ir Lietuvoje bruožas yra iškastinio kuro dominavimas bendrame energijos balanse ir didelė priklausomybė nuo energijos importo. Vis didėjant priklausomybei nuo pagrindinių energijos išteklių importo, nuolat augant energijos suvartojimui, o taip pat pačiu didėjant įtampai tarptautinėse energijos rinkose, bei akivaizdžiai didėjant žmogaus veiklos įtakai globaliniam klimato atšilimui stiprėja visuotinis susirūpinimas ateitimi. Šių veiksnių išdavoje, tiek ES, tiek ir daugumoje didžiųjų valstybių yra priimti labai svarbūs strateginiai sprendimai siekiant racionaliau ir efektyviau vartoti energiją, spartinti naujų švarių energijos gamybos technologijų ir šaltinių įsisavinimą, palaipsniui atsisakant tradicinio iškastinio kuro ir pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių bei branduolinės energijos. Visuotinai pripažįstama, kad reikia veikti neatidėliotinai ir bendromis pajėgomis, norint turėti saugų, konkurencingą, tvarų energijos tiekimą daugeliui metų į priekį.

Klimato kaitos ir energetikos klausimai Europos Parlamento darbotvarkėje užima vis svarbesnį vaidmenį. Energetinių išteklių kainų nepastovumas, jų tiekimo sutrikimai ir klimato kaitos pavojai paskatino ES sprendimų priėmėjus susimąstyti apie energijos taupymo rezervus. Siekdamas sumažinti ES energijos deficitą, Europos Parlamentas yra patvirtinęs tris teisės aktus dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo – vadinamąjį Energijos vartojimo efektyvumo paketą.

Energijos vartojimo efektyvumo paketu siekiama mobilizuoti ES politikų, verslininkų ir piliečių jėgas siekiant išvengti energijos švaistymo pastatų, prietaisų ir transporto naudojimo srityse.

160 mln. Europos Sąjungoje esančių pastatų sunaudojama 40 proc. visos ES suvartojamos energijos.

Didelis energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas yra ne tik pastatų konstrukcijose, bet ir jų šildymo sistemose. Daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose didelį efektą galima pasiekti renovuojant šildymo sistemas, kur pirmumo tvarka reikėtų atlikti šiuos pagrindinius darbus:

ü         Įrengti termostatinius ventilius ir individualią apskaitą.

ü         Tinkamai sureguliuoti ir subalansuoti visą namo šildymo sistemą.

ü         Pakeisti neefektyvius radiatorius.

ü         Pakeisti susidėvėjusį vamzdyną.

Europarlamentarų patvirtintoje direktyvoje numatoma, kad nuo 2020 m. visi naujai statomi pastatai turės patys apsirūpinti energija, gaunama iš saulės baterijų, šilumos siurblių ar kitų atsinaujinančią energiją konvertuojančių priemonių.

Tai padės vartotojams ir visai ES sumažinti sąskaitas už energiją, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai klimato srityje, nustatyti iki 2020 metų. Valstybės narės turės pakeisti savo statybos standartus, kad nuo 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai atitiktų aukštus energijos taupymo standartus. Esami pastatai turės būti modernizuoti, jei tai įmanoma.

Vykdant didelio masto renovacijas – pertvarkant daugiau nei ketvirtadalį pastato ploto arba renovacijos kainai sudarant daugiau kaip 20 proc. pastato vertės – ar keičiant langus, šildymo katilus bei kondicionavimo sistemas teks paisyti bent minimalių energijos taupymo reikalavimų.

Visi pastatai pastatyti nuo 2020 m. pabaigos privalės turėti aukštus energijos taupymo standartus ir, didžiąja dalimi, naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. 2 metus iki tol viešųjų institucijų statybos projektai turės būti įgyvendinami kaip pavyzdys. Dalis finansavimo šiems pakeitimams bus skiriama iš ES biudžeto.

ES taip pat vis sparčiau vysto alternatyvios energetikos idėjas. Didžioji dalis Europoje gaminamų saulės kolektorių (apie 90%) skirti vandeniui šildyti. Remiantis preliminariais skaičiavimais, naudojant saulės energiją patalpoms šildyti, būtų galima sutaupyti 20 proc. dabar sunaudojamo energijos kiekio.

Pasaulyje sparčiai vystoma ir vėjo energija. Vis dėlto vėjo energetikos sektoriuje pirmauja Europa, kur šiuo metu pagaminama didesnė dalis pasaulyje sukuriamos vėjo energijos. Vien tik Vokietijoje vėjo energetikos pajėgumai viršija 12 tūkst. MW. Ši sfera taip pat populiari ir Skandinavijoje, kitose Europos šalyse. Skandinavijos valstybės ypač didelį dėmesį skiria elektros energijos išgavimui ir hidro jėgainėse. Šiuolaikinės technologijos jau leidžia įgyvendinti bepatvankinę hidroelektrinę sistemą, tinkamą ir didelėms upėms, ir mažiems upeliams. Todėl hidroenergetika ateityje ES tik plėsis.

Vis labiau populiarėja ir biodegalų gamyba. Šioje sferoje taip pat didžiausią pažangą, aplenkdama kitus pasaulio regionus, pasiekė Europa. Skatinant ir remiant biodegalų gamybą, pavyzdžiui, Vokietijoje, vykdoma palankių kreditų politika. Todėl šioje šalyje jau veikia net 300 biokuro degalinių.

Pasaulyje plėtojamos ir kitos alternatyvios energetikos šakos, tokios kaip augalinės biomasės (mediena, šiaudai, energetiniai augalai) naudojimas, pakeičiant ja tradicines energetikos rūšis. Be to, alternatyvios energetikos plėtra ypač sparti pastaruoju metu, kai naftos kaina pasiekė rekordines aukštumas. O ir priklausomybė nuo naftą bei dujas tiekiančių šalių vis didėja (tas ypač aktualu ES, jaučiančiai vis didesnę priklausomybę nuo rusiškos energetikos).

Vis dėlto šiuo metu iš alternatyvių energijos išteklių Lietuvoje išgaunama tik nedidelė dalis bendro energijos kiekio (šiek tiek daugiau nei 10 proc.) ir alternatyvi energetika dar nėra intensyviai plėtojama. Tam trukdo tradicinės energijos tiekėjų noras išlaikyti monopolinę padėti energijos tiekimo rinkoje.

Lietuvoje kaip valstybėje, beveik neturinčioje savo tradicinių energijos šaltinių ir 90 proc. priklausančioje nuo energijos importo tik iš vienos šalies, būtinybė iš esmės keisti energetikos raidos kryptis ir prioritetus, stiprinant energetinį saugumą, yra daugiau nei akivaizdi.